Lietuvos sporto universitetas

Lietuvos sporto universitetas
	Lietuvos sporto universitetas
Šūkis	Žinios neša pergales
Įkurtas	1934 m.
Tipas	Valstybinis
Rektorius	dr. Diana Rėklaitienė
Darbuotojų	358
Studentų	2127
Vieta	Kaunas, Sporto g. 6
Svetainė	lsu.lt

54°53′55″š. pl. 23°56′04″r. ilg. / 54.8986°š. pl. 23.9344°r. ilg. / 54.8986; 23.9344

Lietuvos sporto universitetas (santr. LSU) – valstybinė universitetinė aukštoji mokykla, turinti sporto, fizinio ugdymo, reabilitacijos (kineziterapijos) ir sveikatinimo mokslų kryptį.

Istorija

Lietuvos sporto universiteto centriniai rūmai prieš 2024 m. fasado atnaujinimą

LSU ištakos – 1934 m. spalio 10 d. prezidento dekretu įsteigti Aukštieji kūno kultūros kursai. Šių kursų Statuto 27 skirsnyje rašoma: „Klausytojai, išėję kursų programą, išlaikę nustatytus egzaminus ir atlikę kariuomenėje 3 mėnesių stažą, gauna diplomą, kuris suteikia aukštojo mokslo teises“.^[1] Pirmuoju kursų vadovu tapo Vytautas Augustaitis (1904–1958). Kursai truko dvejus metus. Pirmąją laidą, išėjusią 1936 m., baigė 42 studentai. 1938 m. kursai uždaryti.

1945 m. lapkričio 3 d. įsteigtas Sovietų Lietuvos valstybinis kūno kultūros institutas (LVKKI) kaip savarankiška aukštoji mokykla. Institutas įsikūrė buvusių Kūno kultūros rūmų bazėje, jam buvo paskirtas Kauno KKI stadionas su pagrindine ir pagalbine futbolo aikštėmis, sporto halė, teniso ir krepšinio aikštynas. 1948 m. išleista pirmoji LVKKI laida – 30 kūno kultūros specialistų. 1999 m. gegužės 8 d. LR Seimo nutarimu institutas tapo Lietuvos kūno kultūros akademija.

Per visus veiklos metus universitetas parengė apie 16 000 kūno kultūros mokytojų, įvairių sporto šakų aukštos kvalifikacijos trenerių, kineziterapijos specialistų, turizmo ir sporto vadybininkų ir kt. Daug žymių mokslininkų, pasaulyje garsių trenerių ir visuomenės veikėjų baigė universitetą. Nemažai LSU auklėtinių tapo olimpinių žaidynių nugalėtojais, pasaulio ir Europos čempionatų čempionais bei prizininkais, tarp jų boksininkas Algirdas Šocikas, krepšininkai Modestas Paulauskas, Valdemaras Chomičius, Rimas Kurtinaitis, lengvaatletis Virgilijus Alekna ir kt.

Lietuvos sporto universitete studijuoja apie 2500 studentų, dirba apie 130 mokslo darbuotojų. Universitete veikia 2 fakultetai, 4 katedros, buvusių laboratorijų/centrų pagrindu įsteigtas „Sporto mokslo ir inovacijų institutas“.

2012 m. rugsėjo 12 d. LR Seimo švietimo, mokslo ir kultūros komitetas vienbalsiai pritarė Lietuvos kūno kultūros akademijos pavadinimo keitimui. Aukštoji mokykla pervadinta į Lietuvos sporto universitetą.^[2]^[3]

2024 m. rugsėjo 3 d. minėdamas 90 metų įkūrimo sukaktį, Lietuvos sporto universitetas atnaujino nuo 2012 m. nekeistą logotipą ir firminį stilių.^[4]

Pavadinimų kaita

1934–1938 m. Aukštieji kūno kultūros kursai
1945–1999 m. Lietuvos valstybinis kūno kultūros institutas
1999–2012 m. Lietuvos kūno kultūros akademija
nuo 2012 m. Lietuvos sporto universitetas

KKI emblema
KKA emblema
LSU emblema 2012–2024 m.

Struktūra

Universitete veikia šie padaliniai:

4 katedros – Sveikatinimo ir reabilitacijos, Treniravimo mokslo, Fizinio ir socialinio ugdymo, Sporto ir turizmo vadybos;
4 departamentai - Žmogiškųjų išteklių ir strateginio valdymo, Žinių ir inovacijų, Studijų, Mokslo ir doktorantūros;
5 skyriai – Ekonomikos ir finansų, Komunikacijos ir rinkodaros, Tarptautinių ryšių, Vidaus audito, Informacinių technologijų;
2 centrai – Infrastruktūros ir paslaugų, Sporto ir laisvalaikio;
2 institutai – Sporto mokslo ir inovacijų, Nacionalinis sveikatinimo;
Biblioteka;
Studentų atstovybė.

Direktoriai ir rektoriai

1934–1938 m. Vytautas Augustaitis
1945–1946 m. Aleksiejus Šimanas
1946 m. Albinas Čepas
1946 m. Jonas Uloza
1946–1947 m. Gabibas Alachverdovas
1947–1951 m. Eugenijus Sizyj
1951–1954 m. Aleksandras Gudanovičius
1954–1961 m. Jurgis Palaima
1961–1978 m. Aleksandras Gudanovičius
1978–1990 m. Stanislovas Stonkus
1990–1992 m. Valerijus Jasiūnas
1992–1995 m. Albertas Skurvydas
1995–2001 m. Kęstutis Miškinis
2001–2016 m. Albertas Skurvydas
2016–2017 m. Aivaras Ratkevičius
nuo 2017 m. Diana Rėklaitienė

Studijos

LSU vykdomos trijų pakopų studijos: bakalauro, magistrantūros ir doktorantūros.

Bakalauro studijų programos:

Treniravimo sistemos
Pratimai, mityba ir streso valdymas
Fizinis ugdymas ir sportas
Kineziterapija
Visuomenės sveikata ir fizinis aktyvumas
Sporto ir turizmo vadyba

Magistrantūros studijų programos:

Treniravimo sistemos
Sportinės veiklos analizė (dėstoma anglų kalba)
Krepšinio treniravimas ir valdymas (dėstoma anglų kalba)
Sporto fiziologija
Sporto edukologija
Fizinis ugdymas ir sportas
Išplėstinės praktikos kineziterapija
Taikomoji fizinė veikla
Visuomenės sveikata ir fizinis aktyvumas
Turizmo ir sporto vadyba

Doktorantūros studijos:

Biologijos mokslo krypties doktorantūra
Edukologijos mokslo krypties doktorantūra

Kiekvienais metais Lietuvos sporto universiteto studentai turi galimybę vykti studijuoti ir tobulintis į vieną iš 80-ies Europos universitetų, su kuriais pasirašytos bendradarbiavimo sutartys.

Mokslas

LSU vykdomi moksliniai tyrimai įvairiose srityse

Universiteto laboratorijose nuolat testuojami Lietuvos sportininkai, teikiamos moksliškai pagrįstos rekomendacijos jų treniruotės procesui gerinti. Moksliniai tyrimai ir eksperimentinės plėtros darbai atliekami keturiose universiteto katedrose, Sporto mokslo ir inovacijų institute, Europos krepšinio tyrimų centre. Juose dirba apie šimtas mokslo daktarų. Universiteto mokslininkai, susibūrę į 20 mokslininkų grupių, tyrimus atlieka šiose strateginėse universiteto tyrimų kryptyse:

Treniravimo mokslas, sporto fiziologija ir genetika.
Raumenys, judesių valdymas ir reabilitacija.
Neįgaliųjų įgalinimo fiziologiniai ir socialiniai aspektai.
Sveikatos, fizinis ir socialinis ugdymas šiuolaikinėje visuomenėje.
Laisvalaikio vadyba, ekonomika ir sociologija.

Atliekant tyrimus, publikuojant jų rezultatus, rengiant mokslininkus glaudžiai bendradarbiaujama ne tik su Lietuvos (universitetas yra konsorciumo su Vilniaus universitetu narys), bet ir Europos universitetais bei mokslininkais. Ypač glaudūs ryšiai užmegzti su Škotijos Aberdyno universitetu, Anglijos Vusterio universitetu, Švedijos Karolio institutu, su sporto mokslo pasaulyje pripažintais autoritetais prof. dr. H. Westerblad (Švedijos Karolio institutas), prof. dr. A. Rutten (Erlangeno-Niunbergo universiteto sporto mokslo institutas), prof. B. Saltin (Kopenhagos universitetas) ir kt.

LSU moksliniai žurnalai:

„Baltic Journal of Sport & Health Sciences“
„Reabilitacijos mokslai“
Elektroninis mokslo žurnalas „Laisvalaikio tyrimai“

LSU garbės daktarai:

1993 m. – Hans Axmann (Vokietija)
2000 m. – Artūras Poviliūnas, LTOK prezidentas (Lietuva)
2003 m. – Vladas Garastas, LKF prezidentas (Lietuva)
2004 m. – Valdas Voldemaras Adamkus, Lietuvos respublikos prezidentas (Lietuva)
2004 m. – prof. Herman Van Coppenolle (Belgija)
2005 m. – Jacques Rogge, TOK prezidentas (Šveicarija)
2006 m. – George E. Kilian, Fisu prezidentas (JAV)
2007 m. – prof. Donald Anthony Neumann (JAV)
2007 m. – prof. Guy Simoneau (JAV)
2008 m. – Eugenijus Jonas Burokas, LLAF generalinis sekretorius (Lietuva)
2008 m. – prof. Anthony Carl Hackney (JAV)
2009 m. – prof. Algirdas Raslanas (Lietuva)
2009 m. – prof. Juozas Skernevičius (Lietuva)
2010 m. – Vytautas Motiejūnas, Lietuvos golfo federacijos valdybos narys (Lietuva)
2010 m. – Albero Gualtieri, AU SA prezidentas (Italija)
2010 m. – Eimantas Skrabulis, LLAF prezidentas (Lietuva)
2010 m. – Vadim Zelichenok, Europos lengvosios atletikos federacijos ir Tarptautinės lengvosios atletikos federacijos Techninio komiteto Tarybos narys (Rusija)
2013 m. – prof. Alfred Rutten, Erlangeno-Niurnbergo universiteto Sporto mokslo ir sporto instituto direktorius (Vokietija)
2013 m. – Ignas Staškevičius, NSI prezidentas (Lietuva)
2013 m. – prof. Bengt Saltin, Kopenhagos universiteto profesorius (Danija)
2014 m. – prof. Karsten Froberg, Pietų Danijos universiteto profesorius (Danija)
2014 m. – Aleksandras Kosauskas, LSU absolventas, atletinio rengimo pradininkas Lietuvoje (Lietuva)
2014 m. – prof. Hakan Westerblad, Karolio instituto profesorius (Švedija)

LSU garbės profesoriai:

1993 m. – prof. Valerija Stakionienė, LSU profesorė (Lietuva)
1993 m. – prof. Janina Ivaškevičienė, LSU profesorė (Lietuva)
2004 m. – Atko-Meeme Viru, Tartu universiteto profesorius (Estija)
2004 m. – Gerhard Karl Chocholouschek, ekonomikos mokslų dr., medicinos mokslų dr. (Vokietija)
2007 m. – prof. Povilas Karoblis, LEU profesorius (Lietuva)
2013 m. – prof. Kęstutis Miškinis, Lietuvos olimpinės akademijos viceprezidentas (Lietuva)

Sporto veikla

Visada Lietuvos sporto universitetas ir sportas buvo neatskiriami, universitete yra kultivuojamos beveik visos olimpinės sporto šakos, kurios yra įtrauktos į olimpinių žaidynių programą.

Veikia šių sporto šakų komandos: futbolo, krepšinio, regbio, tinklinio, rankinio.
Individualiai galima sportuoti: aerobinę gimnastiką, baidarių ir kanojų irklavimą, boksą, buriavimą, dviračių sportą, dziudo, fechtavimą, imtynes, lengvąją atletiką, orientavimosi sportą, plaukimą, sunkiąją atletiką, šokius; neįgalūs studentai gali prisijungti prie neįgaliųjų vežimėlių krepšinio komandos.

XX a. prie tuometinio Kūno kultūros instituto veikė nemažai pajėgių sporto komandų, veikusių kaip SK Atletas klubo padaliniai.

LSU vaikinų futbolo rinktinė
LSU merginų krepšinio komanda
LSU merginų tinklinio komanda
LSU vežimėlių krepšinio rinktinė

Sporto mokslo ir inovacijų institutas

Sporto mokslo ir inovacijų institutas – Lietuvos sporto universiteto akademinis padalinys, organizuojantis ir vykdantis sporto bei sveikatinimo mokslinius tyrimus ir eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą, suteikiantis mokslinę bazę Universiteto studentų studijoms ir mokslininkams rengti, dėstytojų mokslinei kvalifikacijai kelti.

Institutas įsteigtas padėti įgyvendinti Lietuvos sporto universiteto misiją, kryptingai inicijuoti ir vystyti inovacinius sporto ir sveikatinimo mokslinius tyrimus, stiprinti Lietuvos sporto universiteto mokslinę veiklą, skleisti Instituto mokslinės veiklos rezultatus visuomenei, siekiant panaudoti juos visuomenės sporto, sveikatą stiprinančio fizinio aktyvumo skatinimo ir sveikos gyvensenos principų diegimo problemų sprendimui.

Taip pat skaityti

Sąrašas:Lietuvos sporto universiteto Tarybos nariai

Išnašos

↑ Vyriausybės žinios. 1934, Nr. 457, 1-2 p.
↑ Naujasis Akademijos pavadinimas – Lietuvos sporto universitetas Archyvuota kopija 2012-12-18 iš Wayback Machine projekto.
↑ http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=435855
↑ „Atnaujintame LSU vizualiniame identitete – veržlus universitetas, siekiantiems pergalių“. www.lsu.lt. 2024-09-02. Nuoroda tikrinta 2024-09-19.

Papildomam skaitymui

Lietuvos valstybinis kūno kultūros institutas / Stanislovas Stonkus, 1982 m.
Lietuvos kūno kultūros akademija: studijos, mokslas ir sportas: Lietuvos kūno kultūros akademijos įkūrimo 70 metų sukakčiai pažymėti (sud. Rūta Mažeikienė). – Kaunas: Lietuvos kūno kultūros akademija, 2004. – 48 p.: iliustr. – ISBN 9986-569-96-6

Nuorodos

Vikiteka: Lietuvos sporto universitetas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

[1] Vyriausybės žinios. 1934, Nr. 457, 1-2 p.

[2] Naujasis Akademijos pavadinimas – Lietuvos sporto universitetas Archyvuota kopija 2012-12-18 iš Wayback Machine projekto.

[3] ttp://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=435855

[4] „Atnaujintame LSU vizualiniame identitete – veržlus universitetas, siekiantiems pergalių“. www.lsu.lt. 2024-09-02. Nuoroda tikrinta 2024-09-19.

[1]

[2]

[3]

[4]