| Sveiki atvykę į Vikipediją Laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas. |
Lietuviškojoje Vikipedijoje: |
|
Apie Vikipediją
Vikipedija yra universali, daugiakalbė interneto enciklopedija, kaip bendruomeninis projektas, pagal viki technologiją ir pamatinius principus kuriama daugybės savanorių bei išlaikoma iš paaukotų lėšų.
Vikipedijos tikslas – pateikti laisvą, nešališką ir patikrinamą turinį, kurį be jokių apribojimų gimtąja kalba galėtų skaityti visi žmonės. Rašyti, pildyti, tobulinti straipsnius taip pat gali visi, jei laikomasi bendrų, visiems dalyviams galiojančių taisyklių ir susitarimų. Vikipedija nuolat kuriama, taisoma, tobulinama bei redaguojama, tad nėra jokių garantijų, kad enciklopedijoje pateikiama informacija yra teisinga. Nauji dalyviai yra kviečiami apsilankyti pagalbos puslapiuose ir bendruomenės portale. Vikipedija vadinama „laisvąja enciklopedija“, nes visas jos turinys pateikiamas pagal GFDL ir CC-BY-SA licencijas, kurios leidžia enciklopedijos turinį naudoti, keisti ir platinti tiek nemokamai, tiek ir mokamai, jei laikomasi naudojimo sąlygų. |
Rinktinė iliustracija
|
|
Savaitės straipsnis
 Gelionių duobė – išskirtinis geomorfologinis gamtos objektas Prienų rajono savivaldybėje, Antaveršio kaime (Stakliškių sen.), paribyje su Gelionimis. Beveik apvalios formos dauba su nuolat telkšančiu vandeniu yra miške, šalia žvyrkelio (pagrindinės Lauko gatvės tęsinyje), Gelionių kalvos šiauriniame pakraštyje. Pažymėta informacine lenta ant medinio stulpo su geležine saulute. Lengvai pasiekiama, nes prieigose už 150 m pastatyta lankytinų objektų nuoroda kartu su maršrutu į Antaveršio duobę. Aplinka nuo 2013 m. sutvarkyta, pritaikyta lankymui padedant Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdybai. Gelionių duobė patenka į Mergiškių kraštovaizdžio draustinį. Įrašyta į Valstybinės geologijos informacinės sistemos Geotopų posistemį, 2013 m. papildytas jos geologinis aprašas. Ji savo glaciokarstine kilme panaši į kitas daubas, esančias apylinkėse, tačiau įdomesnė, kaip teigia geologai, nes „smego“ du kartus. Specialistų vertinimu, tokios daubos yra savotiškos „užsikonservavusios“ natūralios gamtos vietos, dugno nuosėdose saugančios įrodymus apie vietovės buvusias paleogeografines sąlygas, kur po nuosėdinių uolienų sąnašomis ilgai tūnojo nuo ledynmečio išlikę ledo luitai. Klimatui atšilus, jie palaipsniui ištirpo palikdami gilias piltuvo formos duobes. Kitų įsitikinimu, duobės buvo išmuštos nuo ledyno pakraščių krentančio vandens srauto. Dar kiti teigia, kad daubos susidarė požeminiams vandenims išnešus smulkias nuogulas. Neatmetama dar viena versija, kad prie šių duobių atsiradimo prisidėjo neva kadaise kritę meteoritai. Visoms šioms hipotezėms patvirtinti dar trūksta geomorfologinių tyrimų, todėl jos kol kas galutinai neatmestos. |
liepos 13 d. įvykiai
Lietuvoje
Pasaulyje
|
|
Savaitės iniciatyva
 Kerngormo nacionalinis parkas (škot. gėl. Pàirc Nàiseanta a' Mhonaidh Ruaidh, angl. Cairngorms National Park) – nacionalinis parkas, esantis šiaurės rytų Škotijoje, įkurtas 2003 m. Tai buvo antrasis iš dviejų Škotijos parlamento įsteigtų nacionalinių parkų po Loch Lomondo ir Trosachso nacionalinio parko, įsteigto 2002 m. Didžiausią parko plotą užima Kerngormo kalnų grandinė ir aplinkinės kalvos. Kerngormo nacionalinis parkas yra didžiausias nacionalinis Jungtinės Karalystės parkas. 2010 m. jis buvo išplėstas į Perto ir Kinroso sritį. 4 528 km² ploto nacionaliniame parke gyvena apie 18 000 žmonių. Didžiausios parko gyvenvietės yra Avimoras, Balateris, Breimaras ir Grantaunas prie Spėjaus. Turizmas sudaro apie 80 % šių gyvenviečių ekonomikos. 2019 m. duomenimis parkas sulaukė virš 2 mln. turistų. Dauguma lankytojų yra škotai, tuo tarpu 25 % lankytojų yra atvykę iš likusios Jungtinės Karalystės, o 21 % – iš kitų šalių. Nors parkas yra pavadintas Kerngormo kalnų grandinės vardu, o ji pati yra parko viduryje, ji sudaro tik dalį parko ploto. Parke taip pat yra ir kitos kalvų grandinės – Anguso Glensai ir Monalijo kalnai, bei žemumos – Stratspėjus ir aukštutinis Disaidas. Šios savaitės iniciatyva yra Nacionaliniai parkai. |
Naujienos
|
| Kiti projektai | |||||||||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||||||||
