Sausio 13

Šis straipsnis yra apie dieną. Apie Lietuvos šventę skaitykite straipsnyje Laisvės gynėjų diena.

Sausio 13 diena – 13-oji metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 352 dienos (keliamaisiais metais – 353).

Informacija

Šventės

•  Lietuva – Laisvės gynėjų diena
•  Togas – Išvadavimo diena
•  Rusija – Rusų spaudos diena
•  Švedija – šv. Knudo diena

Vardadieniai

• Dargaudas – Gilvydė – Hiliaras – Iveta – Raimonda – Vera – Veronika
• Dargauda – Dargenė (Dargė) – Dargenis – Dargilas – Iva – Ivas – Vidmantas

Šią dieną Lietuvoje

Įvykiai

„Laisva Lietuva“ – bendras 13 redakcijų laikraštis, sovietų kariuomenei užėmus Spaudos rūmus

„Krovavoje voskresenje“ – laikraštis, informavęs Rusiją apie Sausio 13-osios įvykius Lietuvoje

• 1792 m. – Plungei suteiktos Magdeburgo teisės ir herbas.
• 1864 m. – Vilniaus generalgubernatorius Michailas Muravjovas uždraudė lietuvišką spaudą. Uždaryti 46 vienuolynai ir prie jų veikusios mokyklos, 10 katalikų bažnyčių paverstos stačiatikių cerkvėmis.
• 1867 m. – iš Varšuvos generalgubernatoriui pavaldžios Augustavo gubernijos šiaurinių apskričių sudaryta Suvalkų gubernija, nuo tol Užnemunė pradėta vadinti Suvalkija.
• 1874 m. – Rusijos caro Aleksandro II įsakymu panaikinta rekrūtų prievolė, įvesta visuotinė karo prievolė.
• 1923 m. – atidarytas Marijampolės geležinkelio tiltas.
• 1924 m. – įkurta Lietuvos vegetarų draugija.
• 1990 m. – įkurta Lietuvos sveikuolių sąjunga.
• 1991 m. – Sausio įvykiai: naktį iš sausio 12-osios į 13-ąją sovietų desantininkai užėmė Vilniaus televizijos bokštą, Radijo ir televizijos komiteto pastatą. Žuvo 14 žmonių, buvo sužeisti apie 1000 žmonių. Susiję įvykiai:
  • darbą pradėjo laikinoji studija Kauno radiofone ir televizijos studija Sitkūnuose;
  • Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas atleido Albertą Šimėną iš Ministro Pirmininko pareigų kaip nežinia kur esantį ir negalintį vykdyti savo pareigų; premjeru paskirtas Gediminas Vagnorius;
  • sovietų statytiniai paskelbė nuo 22 iki 6 valandos visoje Lietuvoje įvedą komendanto valandą.
• 1992 m. – Lietuvos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrai pasirašė deklaraciją dėl draugiškų tarpvalstybinių santykių.
• 2003 m. – paskelbtas paminklo Lietuvos himnui ir jo autoriui Vincui Kudirkai konkursas.
• 2004 m. – 15-ąjį jubiliejų šventė Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, vadovaujamas Gintaro Rinkevičiaus.
• 2005 m. – prezidentas Valdas Adamkus priėmė Lenkijos seimo pirmininką Vlodzimežą Cimoševičių, su kuriuo aptarė dvišalius santykius.

Gimimo dienos

• 1831 m. – Jonas Katelė, kunigas, švietėjas, daraktorius, draudžiamosios lietuviškos spaudos platinimo ir slaptųjų lietuviškųjų vakarų ir lietuvių mokyklų organizatorius (m. 1908 m.).
• 1870 m. – Felicijonas Lelis, visuomenės veikėjas, kunigas (m. 1949 m.).
• 1873 m.:
  • Juozas Gudavičius, vargonininkas, choro ir orkestro dirigentas, kompozitorius (m. 1939 m.).
  • Pranas Markūnas, statybos inžinierius, gelžbetonio konstrukcijų projektavimo ir statybos Lietuvoje vienas pradininkų (m. 1964 m.).
• 1884 m. – Adomas Jasenauskas, kunigas, spaudos darbuotojas (m. 1944 m.).
• 1890 m. – Balys Giedraitis, valstybės ir karinis veikėjas, pulkininkas (m. 1941 m.).
• 1891 m. – Jonas Kirlys, pedagogas, spaudos kolekcininkas (m. 1985 m.).
• 1892 m. – Vladas Lašas, gydytojas fiziologas, alergologas, alergologijos pradininkas Lietuvoje (m. 1966 m.).
• 1894 m. – Elena Gimbutienė-Karosaitė, agronomė, genetikė (m. 1982 m.).
• 1896 m. – Juozas Barzda-Bradauskas, karinis veikėjas, inžinierius, brigados generolas (m. 1953 m.).
• 1906 m. – Viktoras Bergas, gamtosaugininkas (m. 1983 m.).
• 1907 m. – Petras Armonas, violončelininkas, pedagogas, dirigentas, vargonininkas (m. 1997 m.).
• 1913 m. – Vytautas Aukščiūnas, baleto artistas (m. 1999 m.).
• 1916 m. – Mečislovas Valius, mokslininkas, zoologas (m. 1996 m.).
• 1920 m. – Juozas Litvinas, futbolininkas, teisėjas (m. 2001 m.)
• 1929 m. – Margarita Gedvilaitė, choro dirigentė ir pedagogė (m. 2018 m.).
• 1932 m. – Vanda Briedienė, ekonomistė, politinė ir visuomenės veikėja.
• 1934 m. – Andrius Gelčys, Lietuvos ir Pakruojo rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1936 m. – Pijus Paukštys, futbolininkas, nusipelnęs treneris (m. 2010 m.).
• 1940 m. – Rasa Andrašiūnaitė, teatro veikėja, dramaturgė (m. 2003 m.).
• 1942 m. – Eduardas Juchnevičius, grafikas, poetas.
• 1943 m.:
  • Benediktas Juodka, biochemikas, Vilniaus universiteto (VU) profesorius ir rektorius.
  • Jurgis Dvarionas, smuikininkas, pedagogas, muzikos kritikas, humanitarinių mokslų daktaras.
  • Teresė Birutė Burauskaitė, inžinierė, pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvė ir to režimo tyrėja.
• 1944 m. – Rimgaudas Silvestras Sinkus, inžinierius mechanikas, fantastikos rašytojas.
• 1945 m. – Alvydas Vasaitis, pianistas ir dirigentas.
• 1947 m. – Jurgis Kunčinas, poetas, eseistas, vertėjas (m. 2002 m.).
• 1948 m. – Stasė Eitavičienė-Baltrūnaitė, pedagogė, Lietuvos ir Biržų rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1950 m.:
  • Jonas Dabrila, Lietuvos ir Kazlų Rūdos savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Kęstutis Kuodis, Lietuvos ir Pakruojo rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1952 m. – Henrikas Čerapas, tapytojas neoekspresionistas, grupės „Angis“ narys.
• 1954 m. – Oskaras Jusys, diplomatas, politinis veikėjas.
• 1956 m. – Algirdas Žandaras, Lietuvos ir Kauno rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1959 m. – Ilona Jukonienė, botanikė, biomedicinos mokslų daktarė, vienintelė profesionali briologė Lietuvoje.
• 1960 m. – Linas Bieliauskas, gydytojas, Lietuvos ir Marijampolės savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1965 m. – Rolandas Valiūnas, teisininkas, verslo teisės advokatas, advokatų kontoros „LAWIN“ vadovas.
• 1968 m. – Audrius Lingys, žurnalistas, redaktorius (m. 2026 m.).
• 1973 m.:
  • Aidas Kėsas, Lietuvos ir Plungės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Gintaras Juodeikis, futbolininkas. Buvęs Lietuvos rinktinės saugas.
• 1980 m. – Zita Užlytė, pedagogė, politinė veikėja.
• 1983 m. – Tomas Mikuckis, futbolininkas.
• 1984 m.:
  • Gediminas Navickas, krepšininkas.
  • Kęstutis Navickas, badmintonininkas.
• 1988 m. – Vaida Žūsinaitė, lengvaatletė, ilgų nuotolių bėgikė.

Mirtys

• 1593 m. – Simonas Budnas, Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės reformacijos veikėjas, Biblijos kritinės egzegezės pradininkas LDK (g. 1530 m.).
• 1654 m. – Jonušas Kiška, Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valstybės ir karinis veikėjas (g. 1586 m.).
• 1733 m. – Liudvikas Atanazas Kersnickis, oratorius, pedagogas, rašytojas, jėzuitas (g. 1678 m.).
• 1855 m. – Frydrichas Vilhelmas Horchas, pirmasis Klaipėdos spaustuvininkas, lietuvių kalba spausdinęs knygas ir laikraštį „Lietuvininkų prietelis“ (g. 1778 m.).
• 1888 m. – Juzefas Čechavičius, fotografas (g. 1818 m.).
• 1894 m. – Jurgis Aleksandravičius, Lietuvos ir Lenkijos botanikas, visuomenės veikėjas (g. 1819 m.).
• 1913 m. – Vladislovas Dmachauskas, Lietuvos ir Lenkijos tapytojas (g. 1838 m.).
• 1965 m. – Kazimieras Simaška, teatro aktorius (g. 1914 m.).
• 1972 m. – Jurgis Vasaitis, gydytojas, medicinos mokslų kandidatas (daktaras), Šiaulių miesto visuomenės veikėjas (g. 1922 m.).
• 1975 m. – Juozas Končius, JAV lietuvių visuomenės veikėjas, teologijos daktaras (g. 1891 m.).
• 1976 m. – Dina Kuncevič, gydytoja rentgenologė, medicinos mokslų daktarė (g. 1900 m.).
• 1985 m. – Irena Trečiokaitė-Žebenkienė, dailininkė, pedagogė, visuomenės veikėja (g. 1909 m.).
• 1989 m. – Liudvikas Abraitis, energetikas, informatikas (g. 1938 m.).
• 1990 m. – Kazys Jasinskas, muzikologas, vertėjas (g. 1925 m.).
• 1991 m.: Lietuvos laisvės gynėjai, Sausio 13-osios aukos:
  • Algimantas Petras Kavoliukas (g. 1939 m.),
  • Alvydas Kanapinskas (g. 1952 m.),
  • Alvydas Matulka (g. 1955 m.),
  • Apolinaras Juozas Povilaitis (g. 1937 m.),
  • Darius Gerbutavičius (g. 1973 m.),
  • Ignas Šimulionis (g. 1973 m.),
  • Loreta Asanavičiūtė (g. 1967 m.),
  • Rimantas Juknevičius (g. 1966 m.),
  • Rolandas Jankauskas (g. 1969 m.),
  • Titas Masiulis (g. 1962 m.).,
  • Vidas Maciulevičius (g. 1966 m.),
  • Virginijus Druskis (g. 1969 m.),
  • Vytautas Vaitkus (g. 1943 m.).
• 1996 m. – Alfonsas Dargis, tapytojas, grafikas, scenografas, poetas (g. 1909 m.).
• 1998 m. – Antanas Būdvytis, agronomas, biomedicinos mokslų daktaras, politinis bei visuomenės veikėjas. (g. 1928 m.).
• 2008 m.:
  • Giedrius Mackevičius, teatro aktorius, režisierius, dramaturgas, choreografas, pedagogas (g. 1945 m.).
  • Sergejus Larinas, dainininkas (tenoras) (g. 1956 m.).
• 2010 m. – Pranas Lapė, tapytojas, grafikas (g. 1921 m.).
• 2021 m. – Vytautas Rančelis, genetikas (g. 1938 m.).
• 2022 m. – Aldona Marija Urbonavičiūtė-Šatienė, pedagogė (g. 1945 m.).

Šią dieną pasaulyje

Įvykiai

• 1559 m. – Elžbieta I karūnuota Anglijos karaliene.
• 1733 m. – Didžiosios Britanijos parlamento narys Eduardas Ogltorpas (Edward Oglethorpe) su 130 kolonistų atvyko į Čarlstoną dabartinėse JAV kurti čia kolonijos, kuri vėliau karaliaus Jurgio II (George II) garbei pavadinta Džordžija.
• 1864 m. – Rusijoje įvestos zemstvos – gubernijų ir apskričių savivaldybės.
• 1893 m. – Didžiojoje Britanijoje įkurta Leiboristų partija, jos lyderiu tapo Keiras Hardis (Keir Hardie).
• 1910 m. – pirmą kartą iš Niujorko „Metropoliteno“ operos tiesiogiai per radiją transliuotos dvi operos – „Pagliacci“ ir „Cavalleria Rusticana“.
• 1915 m. – galingas žemės drebėjimas supurtė Avecano miestą centrinėje Italijos dalyje, žuvo 30 tūkst. žmonių.
• 1935 m. – per plebiscitą Saro regionas balsavo už priklausymą Vokietijai.
• 1953 m. – naujienų agentūra TASS paskelbė, kad Sovietų Sąjungoje suimti devyni „gydytojai teroristai“, kurie, klastodami diagnozes ir išrašydami kenksmingus vaistus, siekė Politbiuro narių mirties.
• 1982 m. – Vašingtone į Potomako upę nukritus lėktuvui žuvo 77 žmonės.
• 1989 m. – Didžiojoje Britanijoje kompiuterių darbą paralyžiavo virusas „Penktadienis 13 diena“.
• 1993 m. – dėl pablogėjusios sveikatos iš Berlyno kalėjimo paleistas buvęs Rytų Vokietijos vadovas Erichas Honekeris (Erich Honecker) išskrido lėktuvu pas savo dukterį į Čilę.
• 1998 m. – aviakompanijos „Ariana Afghan Airlines“ krovininiam lėktuvui Pakistane įsirėžus į kalnus, žuvo visi juo skridę keleiviai – 51 žmogus.
• 1999 m. – netikėtai devalvavusi savo nacionalinę valiutą Brazilija sukėlė sumaištį tarptautinėse finansų rinkose.
• 2000 m.:
  • už įsakymą šaudyti į komunistinės Rytų Vokietijos piliečius, mėginusius bėgti į Vakarus, buvęs šalies lyderis Egonas Krencas (Egon Krenz) pasodintas į kalėjimą;
  • vienas iš kompiuterių programinės įrangos milžinės Microsoft įkūrėjų Bilas Geitsas (Bill Gates) atsisakė kompanijos vadovo posto, patikėdamas jį savo pavaduotojui Stivui Bolmeriui.
• 2001 m. – bent 725 žmonės žuvo per 7,6 balo pagal Richterio skalę stiprumo žemės drebėjimą, supurčiusį Centrinę Ameriką.
• 2004 m. – Didžiosios Britanijos žudikas Haroldas Šipmenas (Harold Shipman), nuteistas 2000 m. už 15 pacientų nužudymą, buvo rastas pasikoręs.

Gimimo dienos

• 1334 m. – Henrikas II, Kastilijos karalius, Leono karalius, Galisijos karalius, valdė nuo 1366 m. balandžio 5 d. iki 1367 m. balandžio mėn. ir nuo 1369 m. kovo 22 d. iki mirties (m. 1379 m.).
• 1655 m. – Bernaras de Monfokonas, prancūzų filologas, archeologas, istorikas. Vienas archeologijos ir paleografijos pradininkų (m. 1741 m.).
• 1830 m. – Augustas Daugulis, pirmasis profesionalus latvių grafikas (m. 1899 m.).
• 1858 m. – Oskaras Minkovskis, vokiečių patofiziologas, terapeutas. Matematiko ir fiziko Hermano Minkovskio brolis (m. 1931 m.).
• 1876 m. – Janis Akurateris, Latvijos pedagogas, latvių rašytojas neoromantikas (m. 1937 m.).
• 1919 m. – Igoris Sergejevičius Gouzenko, sovietų GRU karininkas, kriptografas SSRS ambasadoje (Otavoje), slaptaraščių šifruotojas, vėliau perėjęs į Vakarų pusę (m. 1982 m.).
• 1927 m. – Sydney Brenner, 2002 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas.
• 1929 m. – Joe Pass, džiazo gitaristas (m. 1994 m.).
• 1941 m. – Ahmet Necdet Sezer, dešimtasis ir dabartinis Turkijos Respublikos prezidentas. Didžioji Turkijos nacionalinė asamblėja (Türkiye Büyük Millet Meclisi) jį išrinko 2000 m. gegužės 16 d. kuomet pasibaigė dešimtmetį šalį valdžiusio Süleyman Demirel kadencija. Sezeras yra sekuliaristas, dėl to kartais kyla nesutarimų su proislamiškų pažiūrų ministru pirmininku Recep Tayyip Erdogan.
• 1970 m. – Mustafa Sandalas (Musti), turkų pop dainininkas.
• 1973 m. – Nikolajus Chabibulinas, ledo ritulio žaidėjas žaidžiantis vartininko pozicijoje NHL Edmonton „Oilers“ komandoje.
• 1977 m. – Orlando Jonathan Blanchard Bloom, britų aktorius, gerai žinomas kaip elfų princo vaidmens atlikėjas trilogijoje Žiedų valdovas.
• 1982 m. – Giljermas Sebastianas Korija, buvęs profesionalus Argentinos tenisininkas.

Mirtys

• 86 m. pr. m. e. – Gajus Marijus, senovės Romos politikas ir karvedys, per savo karjerą išrinktas konsulu septynis kartus (g. 157 m. pr. m. e.).
• 888 m. – Karolis III Storasis, 884–887 m. Vakarų frankų karalius Karolis II, 876–887 m. Rytų frankų karalius, 881–887 m. Šventosios Romos imperijos imperatorius (g. 839 m.).
• 1871 m. – Kawakami Gensai, japonų karys, vienas iš keturių didžiųjų Hitokiri (pažodžiui: „Žmonių žudikas“), kovojęs prieš vakariečius įsileidžiantį Tokugavos šiogūnatą, norėdamas, kad visi svetimšaliai būtų išvyti (g. 1834 m.).
• 1931 m. – Karlis Baluodis, latvių ekonomistas, filosofijos daktaras (g. 1864 m.).
• 1941 m.:
  • Emanuelis Laskeris, Vokietijos šachmatininkas, antrasis pasaulio čempionas (g. 1868 m.).
  • Džeimsas Džoisas, vienas įtakingiausių XX a. airių rašytojų ir poetų (g. 1882 m.).
• 1988 m. – Čan Šin Kvo, Taivano įkūrėjo Čan Kai Ši (Chiang Kai-shek) sūnus ir Taivano prezidentas nuo 1978 metų (g. 1910 m.).
• 2002 m. – Gregorijus Fuentesas, sulaukęs 104 metų amžiaus ir įkvėpęs JAV rašytoją Ernestą Hemingvėjų (Ernest Hemingway) parašyti romaną „Senis ir jūra“ (g. 1897 m.).
• 2006 m. – Arnoldas Burovas, latvių animacinio kino režisierius, dramaturgas (g. 1915 m.).
• 2024 m. – Stefenas Leibatas, buvęs Australijos futbolininkas, rungtyniavęs Australijos rinktinėje (g. 1977 m.).

Nuorodos

• Istorijos dūžiai. Lrytas.lt, Archyvuota kopija 2022-01-13 iš Wayback Machine projekto.